TuEsi.lt

„Momentai, kai keliavau per gyvenimą su slepiamu skausmu, nebuvo baisiausi. Baisiausi buvo momentai, kai pradėdavau tikėti, jog skausmas yra mano vienintelis pakeleivis ir pašnekovas. O pasirodė, jog šalia visada keliavo profesionalai, kurie gali padėti. Man reikėjo tik... Prabilti. Taip, kaip galiu. Jei sunku rėkti – sakyti, jei sunku sakyti – šnabždėti, jei sunku šnabždėti – rašyti. Kaip galiu. Savaip. Bet prabilti. Kreiptis pagalbos.“

Režisierius, aktorius, improvizatorius, dramos terapeutas Kirilas Glušajevas

Emocinės paramos grupės nusižudžiusiųjų artimiesiems padeda rasti supratimą, atlaikyti intensyvias emocijas ir priimti netektį. Kviečiame į naujai formuojamą grupę Vilniuje.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje šiuo metu veikiančias gyvas ir nuotolines savitarpio pagalbos grupes: https://tuesi.lt/savitarpio-pagalbos-grupes/

Just a moment...

Nors savęs žalojimas dažniausiai yra būdas reguliuoti skausmingus išgyvenimus, o ne bandymas nusižudyti, šis elgesys slepia didelį pavojų gyvybei. Ilgą laiką save žalojantys vaikai ar paaugliai tampa mažiau jautrūs fiziniam skausmui. Jeigu aukštesnę skausmo toleranciją papildo mintys apie savižudybę, jos rizika irgi padidėja.

Ką daryti įtariant ar pastebėjus savižalą? Pirmiausia, išlikite ramūs. Tikslas – ne bausti, o parodyti rūpestį ir ieškoti profesionalios pagalbos.

📞 Vaikų linija: 116 111
📞 Jaunimo linija: 0 800 28888
📞 Tėvų linija: 0 800 900 12
📞 Psichologinių krizių pagalbos centras: 1815 (darbo dienomis 9-19 val., šeštadieniais 9-15 val.)

Kaip atpažinti savižalą ir padėti vaikui ar paaugliui, vaizdo įraše pasakoja „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Komentaruose taip pat rasite ir savižalos prevencijos atmintinę su visa svarbiausia informacija. Kviečiame dalintis plačiau.

Nepilnamečių savęs žalojimas – ką svarbu žinoti suaugusiesiems? Šiame vaizdo įraše Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė aptaria, kas yra savęs žalojimas, kaip jis susijęs su savižalos ir savižudybės rizika, ...