Biovitup

Mokslininkai vadina jas ląstelių elektrinėmis. Tačiau mažai kas žino, kas jas kasdien silpnina.

Mitochondrijos – tai mažytės struktūros kiekvienos kūno ląstelės viduje.

Jų užduotis – gaminti energiją. Tiesiogine prasme ATP – molekulę, kuri aprūpina energija raumenis, smegenis, širdį ir kitas organizmo sistemas.

Kai jos veikia gerai – esi žvali, galvoje aiškumas, o kūnas greičiau atsistato.

Kai jų veikla sutrinka – gali trūkti energijos net ir po ilgo miego.

Kas gali neigiamai paveikti mitochondrijas:

— lėtinis stresas – didina oksidacinį stresą ir gali sutrikdyti jų veiklą.
— perteklinis cukraus vartojimas – skatina oksidacinį stresą ir apsunkina energijos apykaitą.
— miego trūkumas – miego metu organizme vyksta svarbūs atsistatymo procesai, kurie svarbūs ir mitochondrijų funkcijai.
— toksinai – alkoholis, cigarečių dūmai ir oro tarša gali pažeisti ląsteles.
— judėjimo stoka – reguliarus fizinis aktyvumas skatina naujų mitochondrijų susidarymą.

Ir štai kas svarbu.

Mitochondrijų kiekis ląstelėse nėra visiškai pastovus. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveiki gyvenimo įpročiai gali skatinti mitochondrijų biogenezę – naujų mitochondrijų susidarymą.

Kas padeda palaikyti mitochondrijų veiklą:

— reguliarus judėjimas – ypač ištvermės ir intervalinės treniruotės.
— trumpalaikis šalčio poveikis, pavyzdžiui, kontrastinis dušas, gali skatinti organizmo prisitaikymo procesus.
— omega-3 riebalų rūgštys – yra svarbi ląstelių membranų sudedamoji dalis.
— kofermentas Q10 ir magnis – dalyvauja energijos gamybos procesuose ląstelėse.

Helicobacter pylori – tai bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ją nešioja daugiau nei pusė žmonijos. Ir dauguma apie tai net nežino.

Kaip ji ten atsiranda:

— perduodama per vandenį, maistą ir seiles.
— gali gyventi skrandyje metų metus ar net dešimtmečius.
— skrandžio rūgštis jos nesunaikina – ji geba neutralizuoti rūgštinę aplinką aplink save.

Ką ji daro:

— pažeidžia apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį.
— sukelia lėtinį uždegimą – gastritą.
— didina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų riziką.
— gali sutrikdyti geležies, vitamino B12 ir cinko pasisavinimą net ir tinkamai maitinantis.

Ir štai kas svarbu.

H. pylori simptomai dažnai painiojami su kitomis problemomis – stresu, persivalgymu ar netinkama mityba. Sunkumas po valgio, raugėjimas, pykinimas rytais, skausmas viršutinėje pilvo dalyje – visa tai gali būti H. pylori infekcijos požymiai.

Kas gali padėti palaikyti skrandžio gleivinę gydymo ar sveikimo laikotarpiu:

— probiotikai – padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, ypač po antibiotikų vartojimo.
— omega-3 riebalų rūgštys – gali padėti palaikyti normalią uždegiminę organizmo reakciją.
— kolagenas – yra glicino šaltinis, kuris svarbus virškinamojo trakto audinių struktūrai.

Daugelis mano, kad nerimas yra galvoje. Blogos mintys, neigiamas mąstymas ar silpnas charakteris.

Tačiau mokslas rodo ką kita.

Nerimas prasideda nervų sistemoje. Ir vienas svarbiausių vaidmenų tenka amygdalai.

Amygdala — tai migdolinis kūnas. Nedidelė smegenų struktūra, maždaug migdolo dydžio. Ji 24 valandas per parą skenuoja aplinką ir ieško galimų grėsmių.

Kai amygdala pamato pavojų — tikrą arba įsivaizduojamą — ji paleidžia reakcijų grandinę:

— antinksčiai išskiria kortizolį ir adrenaliną;
— širdis pradeda plakti greičiau;
— raumenys įsitempia;
— kvėpavimas tampa paviršutiniškas;
— virškinimas sulėtėja, todėl nerimo metu dažnai atsiranda diskomfortas pilve.

Ir štai paradoksas.

Amygdala ne visada aiškiai atskiria realų pavojų nuo įsivaizduojamo.

Todėl deadline’as darbe ir tigras džiunglėse tavo nervų sistemai gali atrodyti kaip ta pati grėsmė.

Skirtumas tik tas, kad tigro nėra. O kūnas vis tiek įjungia aliarmą.

Kas iš tiesų padeda kūnui išjungti aliarmą?

— lėtas iškvėpimas aktyvina klajoklinį nervą ir slopina streso reakciją;
— magnis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą;
— omega-3 riebalų rūgštys svarbios normaliai smegenų veiklai;
— miegas padeda reguliuoti emocines reakcijas ir streso atsaką.

Nerimas — tai ne silpnumas. Tai kūnas, kuris bando tave apsaugoti. Tik kartais — per stipriai.

Kortizolis — tai streso hormonas. Tačiau mažai kas žino, kad būtent jis gali turėti įtakos riebalų kaupimuisi pilvo srityje.

Štai kaip tai veikia.

Kai esi įsitempusi — kortizolio lygis kyla. Tai normalu. Problemos prasideda tada, kai jis nenukrenta.

Lėtinis stresas, miego trūkumas, nerimas, kava tuščiu skrandžiu — visa tai gali palaikyti padidėjusį kortizolio lygį valandomis ar net naktį.

O padidėjęs kortizolio lygis daro tris dalykus:

— siunčia signalą kaupti riebalus būtent pilvo srityje — tai evoliucinis energijos atsargų kaupimo mechanizmas.
— skatina raumenų irimą — todėl medžiagų apykaita gali lėtėti.
— didina apetitą ir potraukį saldumynams — kūnas reikalauja greitos energijos.

Ir štai paradoksas.

Eini į treniruotę norėdama sumažinti pilvo apimtį, tačiau intensyvus sportas taip pat didina kortizolio lygį. Jei jau patiri daug streso, tokia treniruotė ne visada gali duoti laukiamą rezultatą.

Kas gali padėti mažinti kortizolio lygį:

— miegas iki 23:00 — būtent vakare kortizolio lygis natūraliai mažėja.
— magnis — vienas svarbiausių mineralų, dalyvaujančių organizmo reakcijose į stresą.
— lėti pasivaikščiojimai vietoje intensyvių treniruočių didesnio streso laikotarpiais.
— reguliarus valgymas be ilgų pertraukų — ilgalaikis nevalgymas organizmui taip pat yra streso signalas.