Anima

Panikos ataka – tai dviejų srovių susitikimo vieta, kuomet susitinka stiprus noras ir stipri baimė:

❤️‍🩹 noriu supykti, išsakyti, kaip man skaudu, bet bijau, kad atstums.

❤️‍🩹 noriu leisti savo suklysti, bet bijau už klaidas būti paliktas (nemylimas).

Kyla vidinis konfliktas – viena pusė nori pasakyti NE, bet baimė ištaria TAIP.

Paprastai, pradėjus lankyti terapiją, panikos atakos išnyksta, nes žmogus pasijaučia SAUGUS – išgirstas, suprastas, atspindėtas ir – svarbiausia – gavęs leidimą taip jaustis, kaip jis jaučiasi. Terapeutas jo neatstumia už tai, kad jis suklysta ir supyksta. Taip vidiniame pasaulyje formuojasi nauja patirtis - mano jausmai, klaidos, poreikiai nėra tokie atstūmiantys ir smerktini, kaip aš įsivaizduoju.

„Jis manęs nesupranta.“
„Ji nepastebi, kiek aš stengiuosi.“

Tokios mintys santykiuose kyla dažniau, nei gali atrodyti. Tačiau dažnai problema slypi ne jausmų trūkume, o skirtinguose būduose juos išreikšti. Meilės kalbų koncepcija padeda geriau suprasti, kaip žmonės patiria artumą, dėmesį ir rūpestį santykiuose.

Apie tai galite paskaityti naujame Anima psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės Viktorijos Balčiūnės straipsnyje.

Meilės kalbos ir jų poveikis santykiams | AnimaPsichologija.lt Kiekvienas žmogus turi vieną ar dvi dominuojančias meilės kalbas – būdus, kuriais jis labiausiai jaučiasi mylimas.