Problemos

https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/lt/issue/view/2938

Problemos, 2024, vol. 106, pp. 147–158
https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/35303/35160

Mercedes Rivero-Obra
University Carlos III de Madrid (UC3M), Spain
Email [email protected]
ORCID https://orcid.org/000-0001-5614-7720

Misunderstandings and Difficulties in Making Sense of the Action

Abstract
Traditionally, intelligibility is associated with rationality. It is also associated with the meaning and understanding of the agent’s actions when interacting in a context. What is proposed in this work is an analysis – at the moment in which the agent is interacting – of what happens when intelligibility and meaning are decoupled. It causes a person’s actions to be misunderstood or misinterpreted by others. It is even possible that the same person will not understand, later, why she has acted the way she has. The explanation proposed is that this link is broken when the action process, made up of the three stages of action, is not developed correctly. This results in misunderstandings that, because they are directly related to the action, I have called misunderstandings within agency. The analysis of this kind of misunderstanding could be essential to under-standing the conflicts that arise in the communicative act and mutual understanding.
Keywords: agency, intelligibility, meaning-giving, rationality, misunderstanding

Nesusipratimai ir keblumai suprantant veiksmą

Santrauka
Tradiciškai inteligibilumas siejamas su racionalumu. Jis taip pat siejamas su prasme bei veikėjo veiksmų suvokimu, kuomet veikėjas sąveikauja konkrečiame kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama, kas vyksta tais veikėjo sąveikavimo atvejais, kai inteligibilumas ir prasmė yra atsiejami vienas nuo kito. Dėl šio atsiejimo kiti asmenys klaidingai supranta ar klaidingai interpretuoja asmens veiksmus. Netgi įmanoma, kad ir pats asmuo vėliau nesuvoks, kodėl jis veikė būtent tokiu būdu. Siūlomas paaiškinimas, kad šis ryšys nutraukiamas, kuomet veiksmo procesas, sudarytas iš trijų veiksmo etapų, nėra taisyklingai plėtojamas. Tada kyla nesusipratimų, kurie, būdami tiesiogiai susiję su veiksmu, straipsnyje įvardijami agentiškumo nesusipra-timais. Šios rūšies nesusipratimų tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus, siekiant suprasti konfliktus, kylančius komunikacijos veiksme bei ieškant abipusio supratimo.
Pagrindiniai žodžiai: agentiškumas, inteligibilumas, prasmės suteikimas, racionalumas, nesusipratimas

Problemos, 2024, vol. 106, pp. 80–94
https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/35518/35149

Liangxin Sun
School of Philosophy
ZheJiang University, China
Email: [email protected]
ORCID: https://orcid.org/009-0009-4047-1521

Plato’s Theory of Mimesis in the Cratylus: from Ideal Language to Ordinary Language

Abstract
This article reinterprets the theory of mimesis in the Cratylus, exploring how language functions as an image that imitates its objects. Contrary to prevailing studies contending that Socrates fails to reconcile natural-ism and conventionalism, this article argues that Socrates proposes a form of naturalism that acknowledges the role of convention. This naturalism reveals that human language has a dual nature by demonstrating the relation between images and originals. Through instrumentalism and sound-symbolism, Socrates envisions language as an ideal instrument for imitating the Forms of things, whereas the difference between images and originals leads to inevitable falsehood in the establishment and use of ordinary language. The real purpose of the theory of mimesis is to defend the possibility of knowledge and language by opposing the sophists’ doctrine of flux.
Keywords: Plato, Cratylus, thetheory of mimesis, correctness of speech, Conventionalism

Platono mimezės teorija dialoge Kratilas: nuo idealios kalbos prie kasdienės kalbos

Santrauka
Šis straipsnis naujai interpretuoja mimezės teoriją, pateiktą Platono dialoge Kratilas, tirdamas, kaip kalba veikia kaip atvaizdas, mėgdžiojantis savo objektus. Skirtingai nei didžioji dauguma tyrimų, tei-giančių, kad Sokratui nepavyksta suderinti natūralizmo ir konvencionalizmo, šis straipsnis teigia, kad Sokrato pasiūlyta natūralizmo forma pripažįsta susitarimo vaidmenį. Natūralizmas, parodydamas santykį tarp atvaizdų ir originalų, atskleidžia, kad žmonių kalba yra dvilypio pobūdžio. Per instrumentalizmą ir garso simbolizmą Sokratas įsivaizduoja kalbą kaip tobulą instrumentą daiktų formoms imituoti, o skirtumas tarp atvaizdų ir originalų neišvengiamai veda prie klaidų formuojant ir vartojant kasdienę kalbą. Tikrasis mimezės teorijos tikslas yra apginti pažinimo ir kalbos galimybę, oponuojant sofistų tėkmės doktrinai.
Pagrindiniai žodžiai: Platonas, Kratilas, mimezė kalbos taisyklingumas, konvencionalizmas

www.zurnalai.vu.lt

Problemos, 2024, vol. 106, pp. 66–79
https://www.zurnalai.vu.lt/probl.../article/view/34069/35147

Andrés Ortigosa Peña
University of Sevilla, Spain
Email [email protected]
ORCID: https://orcid.org/0000-0002-4223-0299

Magnetic Somnambulism in Context. Hegel’s Criticism of Kluge on Hypnosis
Abstract
This paper aims to explore Hegel’s conception of hypnosis, which he considers a pathological state. Much of the literature on Hegel’s views on hypnosis suggests that his conception is influenced by the Marquis de Puységur, the discoverer of this phenomenon. However, this paper explores the possibility that Hegel’s conception of hypnosis originates from the mesmerist Kluge. To show this, we analyse Hegel’s critique of hypnosis, which aligns more closely with Kluge’s proposal on hypnosis than that of Marquis de Puységur.
Keywords: animal magnetism, feeling soul, hypnosis, psychopathology, subjective spirit

Magnetinio somnambulizmo tyrinėjimai: Hegelio kritika Klugės hipnozės sampratai

Santrauka
Šiame straipsnyje siekiama ištirti Hegelio hipnozės, kurią jis laiko patologine būsena, suvokimą. Didžioji dalis literatūros, tyrinėjusios Hegelio požiūrį į hipnozę, teigia, kad jo suvokimą paveikė Markizas de Puységuras, hipnozės reiškinio atradėjas. Tačiau šiame straipsnyje tyrinėjama galimybė, kad Hegelio hipnozės suvokimas kyla iš mesmeristo Klugės darbų. Siekdami tai atskleisti, ištirsime Hegelio hipnozės kritiką, kuri daug tiksliau derinasi su Klugės teiginiais apie hipnozę nei su Markizo de Puységuro hipnozės interpretacija.
Pagrindiniai žodžiai: gyvūnų magnetizmas, jaučianti siela, hipnozė, psichopatologija, subjektyvi dvasia