Kluonas - LabaNoras

Pirmi kartai. Žieduotuvės.
Mažiausias miško karaliukas.

Nuostabus pirmas kartas, kuris tikrai nebus paskutinis, o gal ir taps gražia tradicija.

Iš labai arti pamatėme, sudalyvavome, "padėjome" sužieduoti paiksčius, kuriuos matydavome, girdėdavome ir iš taip arti nebuvome matę ir prisiletę.

Pats procesas prasideda nuo sparnuočio išnarpliojimo iš tinklo, uždėjimo žiedo, registravimo ir smagioji dalis jo paleidimo. Streso į valias abiems pusėms.
Padžioje apsimetama, kad gulinčiu nieks nemuša, o poto švyst ir ate.
Pasitaikė ir tokių, kurie po tos dienos žieduotuvių papuolė ir antrą kart.

Tai kas gi buvo sužieduoti: liepsnelė, kikilienė, šiaurinis kikilis ir mažiausias, vos 5 g. sveriantis miško karaliukas - nykštukas.

Didžiausia padėka ir nuoširdus AČIŪ Laurai su Simona.
Tas jausmas kai delne gulinčio gyvio širdis plaka yra kažkas tokio.
Iki kitų kartų.

Ko ieškosi - tą ir rasi...

visą kovo mėnesį stebėta situacija pamario krašte manifestavosi ir patraukėm potvynio zonos link. Nuotykiai sekė nuotykius tik pajudėjus ir tai tik dar labiau užgrūdino tą norą prisiliesti ir pajusti vandens stichijos galią.
O ko gi mes ieškojom ir ką radom?
Vandens platybes - radom;
Gyvybės ir sparnuotų garsų - girdėjom, matėm galvas užrietę. Jūrinių arlanų daugiau nei špokų;
Brendantį briedį - akivaizdžiau ir būti negalėjo, tiesa, ne visi jį pastebėjo;
Saulės - atsivežėm ir užšvietė šiltai. Ačiū jai labai.
Sąmoningų patirčių - geriau kartą patirt tą beribę jėgą, tą pyrago skonį ant vandens sunešto smėliuko, tą žydinčių kačiukų kvapą, tuos skambančius laukus...yr daug ką pasakot, bet linkim kartą patirt - KĄ KUŽDA TAU VANDUO....

Ačiū bendražygiam už tikėjimą ir pasitikėjimą iki kito karto mielieji.