DVI

Po šiandienos – protas tiesiog užvirė.

Tiek daug minčių, kad teko jas užsirašyti, kad nepabėgtų.

Ir taip norisi dalintis… kolkas nors kelios…

Tokiais iš pagrindų svarbiais dalykais – tais, kurie truputį „pakabina“ vidinį procesorių.

Dažnai iš šalies gali pasirodyti, kad interjero dizainerio darbas – tai tik baldų parinkimas ir spalvų derinimas. Tarsi žaidimas gražiais dalykais. Bet tie, kurie tikrai tuo gyvena, žino – tai kur kas daugiau. Tai pasaulio matymas kitaip. Tai nuolatinis jautrumas detalėms, žmonėms ir emocijoms, kurios gimsta erdvėje.

Atvirai pasakius, man profesinis įvertinimas visada buvo ne tik malonumas – tai mano variklis. Gal net tarsi tylus atsakymas tiems, kurie kažkada sakė: „iš tavęs nieko nebus.“ O aš žinojau, kad bus. Nes aš norėjau, tikėjau ir dirbau. Ir dirbu toliau ir nesiruošiu sustoti.

Šiandien jaučiuosi dėkinga. Didžiuojuosi ne tik tuo, ką pavyko pasiekti, bet ir tuo, kiek visko išmokau kelyje. Nes šis darbas nėra vien apie viziją ar stilių – tai jautrumas, klausymasis, gebėjimas pamatyti ne tik tai, kas gražu, bet ir tai, kas svarbu.

Ir noriu šituo pasidžiaugti kartu su visomis stipriomis moterimis – tomis, kurios eina į priekį net tada, kai išgirsta „ne“. Kurios tiki savimi net tada, kai abejoja kiti. Kurios kuria tyliai, bet palieka gilų pėdsaką.

Padėkokime sau, kad esame! Padėkokim toms, kurios kuria kartu!

Laura D.