Nordic Logic

Naujieji Metai jau čia pat — kokį šampaną pilsite į savo naujametinę vonią? Juokaujam. Iš tikrųjų užteks vienos tikro šampano taurės. Kalbiname šampano ekspertę, someljė Enriką YourPlate Sommelier. 🥂

🎙️Atšiauriu metų laiku visiems norisi šilumos. Ar šampanas gali šildyti?
🤵🏼‍♀️Nesu girdėjusi, kad kas nors gertų pašildytą šampaną [juokiasi], tačiau šampanas išties šildo emociškai. Burbuliukai dažnam žmogui asocijuojasi su praeityje patirtomis šventėmis ir emocijomis.

🎙️Kokį šampaną rekomenduojate ateinančių Naujųjų Metų stalui?
🤵🏼‍♀️Šventėms norisi džiugesio ir įspūdžių, tad ant stalo šiemet statyčiau rožinį šampaną. Ši šampano rūšis yra subalansuoto skonio, tad tai yra puikus pasirinkimas. 🩷

🎙️Ar egzistuoja skandinaviškas „šampanas“?
🤵🏼‍♀️Nuvilsiu, tikras šampanas gaminamas tik Šampanės regione Prancūzijoje. Tačiau dažnai galime parduotuvėse sutikti švediško nealkoholinio putojančio vyno!

Skandinavijos šalių klimatas yra atšiaurus, tad vynuogėms ten sunku augti ir sukaupti cukraus. Vis dėlto, ten (kaip ir Lietuvoje) auga „Solaris“ vynuogių rūšis, iš kurios galima pagaminti nedidelį kiekį rūšinio putojančio vyno.

🎙️Tai turbūt mes, šiauriečiai, daugiau šansų turime gaminti putojantį vyną tik iš vietinių uogų ir vaisių?
🤵🏼‍♀️Nebūtinai, nes praeitais metais Lietuva buvo įtraukta į šalių, kurios gali daryti vyną, sąrašą. Taip nutiko dėl to, kad klimatas po truputėlį šyla. Geram vynui reikia ne tik šilumos, bet atitinkamo, daugiau mineralinių medžiagų turinčio dirvožemio. Lietuvoje putojančio vyno vynuogėms palankų dirvožemį turime apylinkėse netoli Akmenės.

Dėkojame Enrikai už suteiktas žinias ir linkime visiems šiltų ir jaukių Naujųjų Metų. 🥂

Kaip švedų startuolis adresuoja pasaulio miestų užterštumą? 👇

📖2018-aisiais metais Tomer Shalit pastebėjo: informacijos apie pasaulinį klimato atšilimą yra „per akis“. Šia tema jis perskaitė daug mokslinių straipsnių bei susipažino su įrodymais, tikslais ir pasekmėmis. Shalit padarė išvadą, kad informacijos lavina neturi jungties taškų ir niekas jos nepaverčia į konkretų veiksmų planą.

🌱Taip gimė ClimateView - integruota skaitmeninė platforma, skirta padėti miestams valdyti jų išskiriamą CO2 kiekį konkrečiais ir apčiuopiamais veiksmų „blokais“. 🧮„Blokais“ startuolis vadina veiksmų modelius, kurie yra ruošiami kaupiant ir analizuojant kiekvieno miesto individualius poreikius, išmetamo anglies dioksido kiekį ir duomenis apie ekonominę bei socialinę situaciją.

💭Shalit pabrėžia, kad visuomenė gali tapti neutrali anglies dioksido atžvilgiu tik kai elgesio pokytis bus integruotas į sistemą ir taps finansiškai patrauklus valstybėms. Pasak startuolio įkūrėjo, jei į klimato kaitą orientuoti veiksmai nebus jungiami su finansine miestų situacija ir nauda, mes niekuomet neišspręsime problemos.

💡O kaip manote jūs – ar pokytis privalo ateiti iš kintančios miestų politikos? O galbūt klimato krizės valdymas gali būti vedamas vartotojų elgsenos pakitimų, kurie pajėgūs performuoti miestų (ar net valstybių) sistemą?

Skaitykite daugiau: https://www.theguardian.com/technology/2023/feb/08/they-get-the-big-picture-the-swedish-tech-startup-helping-cities-go-green

Foto: globalutmaning.se