ELLAW

💡Įžvalgos💡 Kaip yra sprendžiami nesutarimai tarp bendraturčių?🏠

Bendra taisyklė, kad bendraturčiai (keli asmenys valdantys vieną nekilnojamąjį daiktą) naudoja, valdo ir disponuoja turtu bendru sutarimu. Nepavykus rasti bendro konsensuso, bendraturčių ginčai sprendžiami teisme. Priklausomai nuo ginčo ir turto pobūdžio iš esmės galimi du sprendimai:

1. Naudojimosi tvarkos nustatymas.

📍/Procesas/ Jei pavyksta suderinti pozicijas, tuomet pasirašoma naudojimosi tvarkos sutartis. Susitarimą dėl naudojimosi tvarkos galima patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre. Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto. Nepavykus susitarti, kreipiamasi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismo sprendimu.

📍/Esmė/ Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

📍/Turinys/ Idealu, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio, t. y. nustatoma, kad tam tikra turto dalimi bendraturtis naudojasi atskirai (asmeniškai), o tam tikros turto dalys naudojamos bendrai. Nagrinėjant bendraturčių ginčą teisme, teismas vertina visų bendraturčių interesus ir naudojimosi tvarką nustato, atsižvelgdamas į daugybę aplinkybių (pvz. susiklosčiusią faktinę naudojimosi tvarką, naudojimosi tvarkos racionalumą, efektyvumą ir pan.).

2. Atidalijimas.

📍/Procesas/ Kaip ir naudojimosi tvarkos nustatymo atveju, jei pavyksta susitarti, galima sudaryti susitarimą dėl turto atidalijimo ir jį patvirtinti notarų biure.

📍/Esmė/ Atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tai reiškia, kad jis atidalytą turtą gali naudoti nebepaisydamas kitų buvusių bendraturčių valios.

📍/Turinys/ Galimas santykinis ir absoliutus atidalijimas. Santykinis atidalijimas yra, kai atskiriama tik vieno bendraturčio dalis ir taip sumažėja bendraturčių skaičius. Absoliutus atidalijimas, - kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y., ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Nesant galimybės turto atidalyti natūra, vienam bendraturčiui gali būti priteisiamas turtas, o kitam - kompensacija pinigais.

Jei turite klausimų, susijusių su bendraturčių santykiais, - kreipkitės, ELLAW mielai į juos atsakys.

⚖️ LAT praktika ⚖️ Kas atsakingas už liūties metu susidarančius potvynius gatvėse ir kiemuose?

Vakar LAT (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) atsakė: NIEKAS.

Fabula: Ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami priteisti nuostolių atlyginimą iš Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“. Žala buvo patirta dėl stiprios liūties, kuri užtvindė ieškovų butą.

LAT išvada: ieškinys pagrįstai atmestas.

Esminiai LAT motyvai:

✅Momentinė liūtis yra pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe.

✅Momentinė liūtis vertina ne kaip aplinkybė, šalinanti atsakovių civilinę atsakomybę, bet kaip aplinkybė, kuri suponuoja išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai (todėl civilinė atsakomybė apskritai negalima).

✅Ieškovai neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. nepateikė įrodymų, kad paviršinių nuotekų tinklai būtų netinkamai funkcionavę dėl jų nepriežiūros ar netinkamo eksploatavimo.

💡Įžvalgos💡 Kodėl svarbu skaityti ir modifikuoti sutartis prieš jas pasirašant❓

ELLAW teisinėje praktikoje susiduria su pakartojančia situacija – klientai neskaito sutarčių prieš jas pasirašant, o dažniausiai apsiriboja tik sutarties kainos ir terminų patikrinimu. Dar rečiau sutartis siekia modifikuoti, – pakeisti nepalankias sąlygas ar įtraukti papildomas nuostatas.

Anksčiau jau buvo publikuota, kad sutartys – tai viena iš ginčų rizikos valdymo ir prevencijos priemonių. Aiškus susitarimo turinys ir tam tikros sutarties sąlygos mažina ginčų kilimo riziką arba bent jau užtikrina ginčų operatyvumą ir ekonomiškumą.

Keletas priežasčių, kodėl reikia analizuoti sutartis prieš jas pasirašant:

✅ Įsitikinti, kad sutartyje numatytos teisės ir pareigos atitinka faktinę situaciją.

--> Jau kilus ginčui ir pradėjus analizuoti sutarties sąlygas, klientai dažnai nustemba, kad tam tikrų veiksmų atlikimas pagal sutartį yra jų pareiga ir atsakomybė (pavyzdžiui, kad siuntėjas, o ne vežėjas yra atsakingas už krovinio tinkamą pakrovimą).

✅ Įtraukti sąlygas, apsaugančias Jūsų teises.

--> Tam tikros sutarties sąlygos gali apsaugoti nuo nuostolių atsiradimo ar bent juos sumažinti. Pavyzdžiui, sutartyje nusistačius, kad prekių nuosavybės teisė pereina tik nuo visiško atsiskaitymo momento, pirkėjui už jas neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę prekes susigrąžinti. Tokia sąlyga itin aktuali skolininko nemokumo (bankroto) atveju, kai atsiskaitymo tikimybė tikrai menka.

✅ Įsivertinti, ar sutartyje numatyta, kur bus sprendžiami ginčai.

--> Teismingumo ar arbitražinės sąlygos numatymas turi itin didelės reikšmės ginčų ekonomiškumui, o kartais net skolos išieškojimo realumui. ELLAW savo praktikoje teko skaityti sutartį, kuria buvo susitarta, kad ginčai bus sprendžiami Dubajaus komerciniame teisme (nors nei viena sutarties šalis nebuvo registruota JAE!). Akivaizdu, kad tokio bylinėjimosi kaštai yra ne tik itin dideli, bet ir pats ieškinio pareiškimas ir skolos išieškojimas yra apsunkintas (ne ES valstybė, specifinė sistema, sudėtinga rasti advokatą pagal rekomendacijas ir kt.).

O Jūs ar analizuojate sutartis prieš jas pasirašydami?

💡ELLAW ĮŽVALGOS💡 Kokius veiksmus atliekate, kad suvaldytumėte KONTRAHENTŲ NEMOKUMO IR GINČŲ RIZIKAS?

Šiais metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu respondentų, - vidutinių ir didelių Lietuvos įmonių, buvo pasiteirauta, kaip jie naudojasi išankstinio mokėjimo, kreditų draudimo, prekybos finansavimo, klientų mokumo tikrinimo pasitelkiant ataskaitas, skolų išieškojimo įrankiais. Paaiškėjo, kad 43% vidutinių ir 28% didelių Lietuvos įmonių nesinaudoja jokiais šiais rizikos valdymo įrankiais!

ELLAW savo teisinėje praktikoje nuolat susiduria su šia neigiama statistika. Įmonės vis dar nelinkusios naudotis kontrahentų nemokumo ir ginčų rizikos valdymo įrankiais, dėl ko patiria nuostolių, o teismo procesai vyksta ženkliau ilgiau.

PRIEMONĖS šioms rizikoms suvaldyti iš dalies gali priklausyti nuo įmonės veiklos pobūdžio, bet pagrindinės yra šios:

✅ Kontrahento finansinės būklės duomenų patikrinimas.
--> Prieš sudarydami didesnės vertės sandorį, - tikrinkite kitos sandorio šalies finansinės būklės duomenis viešuosiuose registruose. Šie duomenys yra vieši ir bent jau daugumoje registrų juos gali užsakyti bet kuris asmuo. Advokatui suteikta teisė gauti bet kurių viešųjų registrų duomenis.

✅ Sutartys – geriausia ginčų prevencijos priemonė.
--> Aiškus susitarimo turinys ir tam tikros sutarties sąlygos visada mažina ginčų kilimo riziką arba bent jau užtikrina ginčų operatyvumą. Taip pat siūlome sutartis ne tik pasirašyti, bet prieš pasirašant jas ir perskaityti.

✅ Netiekimas prekių ir paslaugų kreditu.
-->Ne visada įmanoma, bet akivaizdu, kad geriausia gauti avansą negu atidėti kontrahentui atsiskaitymą už prekes ir paslaugas. Jei išankstinis apmokėjimas negalimas, tai bent jau kiek įmanomi trumpesni atsiskaitymo terminai pageidautini.

✅ Draudimas.
--> Yra įvairių draudimo sutarčių, leidžiančių valdyti veiklos riziką. Labiau neteisinis klausimas, daugiau pakomentuotų draudimo ekspertas.

✅ Operatyvus reagavimas!
-->„Neatsiskaito, - nedelskite!” – viena iš skolos išieškojimo sėkmės formulių. Delsimas atsiskaityti dažnai suponuoja ne skolininko ne geranoriškumą, o galimus jo finansinius sunkumus. Tokiu atveju realų skolos išieškojimą dažnai lemia taisyklė „Kas pirmesnis, tas gudresnis“.

O Jūs, ar savo versle taikote šias rizikos valdymo priemones?