Ingredientai

Tiems, kas vengia glitimo, abu šie tirštikliai turėtų būti girdėti. Prieš kurį laiką Lietuvoje buvo įmanoma nusipirkti tik tapijokų krakmolo, dabar jau ir marantų (angl. „arrowroot“) milteliai nebėra didelė naujiena. Ir tapijokų, ir marantų milteliai (jie vadinami ir krakmolu) naudojami kepiniams be glitimo ir šiaip patiekalams sutirštinti. O kuo jie skiriasi? Akivaizdžiausias skirtumas – kaina: marantų milteliai brangesni. Bet jie ir natūralesni, nes gamyba paprastesnė nei tapijokų krakmolo: marantų nereikia nei kaitinti aukštoje temperatūroje, nei apdoroti chemikalais. Nuvalytos šaknys tiesiog sumalamos, ir balti krakmolingi miltai (jokio glitimo!) paruošti naudoti. Nenuostabu, kad ir kepiniai su marantų krakmolu rečiau sukelia virškinimo problemų. Marantų krakmolas pasižymi ir sveikatai palankiomis savybėmis: suteikia vertingos ląstelienos, turi kalio, geležies ir B grupės vitaminų. Marantų krakmolas tinka ir vietoj džiūvėsėlių, kai reikia pavolioti keptuvėje kepamus, pvz., tofu gabaliukus, kad būtų traškūs. Didelis šio naujojo tirštiklio privalumas – gebėjimas sutirštinti rūgščius skysčius, kurių tapijokų krakmolas „neįveikia“. Tiesa, yra atvejų, kai verčiau rinktis tapijokų krakmolą: kai patiekalą reikia ilgai kaitinti, tarkim, kepant pyragą su uogų įdaru (marantų krakmolas tokio „išbandymo karščiu“ neatlaiko), arba kai reikia sutirštinti pieniškus patiekalus (sutirštinti marantų krakmolu jie pasidaro nemaloniai gleivingos konsistencijos).

Atvėsus orams visai smagu paeksperimentuoti su tortais, kuriuos reikia kepti. Čia – mūsų pirmasis medaus torto bandymas. Kaip visada – tik iš augalinių produktų (taigi – ir be medaus🐝) ir be glitimo. Dvigubas iššūkis! Tortas išėjo iš pažiūros sausokas, bet valgant – pakankamai drėgnas, su vos juntamu saldumu. Ragautojai, žinoma, turėjo pastabų, ką būtų galima patobulinti👩‍🍳. Ką gi – teks pasistengti!

Matydami, kiek kainuoja natūralios vanilės lazdelės turbūt negalvojate, kad kelis centus kainuojantis vanilinis cukrus ar esencija iš jų ir gaminami?! Mes irgi ne, todėl perkame natūralų vanilės ekstraktą arba… gaminame patys. Ir jis tikrai išeina ne prastesnis už pirktinį, kurio, pirma, sunku rasti nusipirkti, o antra, - jis labai brangus.
Dalinamės dviem vanilės ekstrakto gaminimo būdais. Abiem atvejais reikės tų pačių ingredientų: 4 vanilės lazdelių (burboninė rūšis geriausia, kvapniausia) ir apie 300 ml alkoholio (ne mažesnio kaip 38' stiprumo, tinka brendis, romas ar paprasčiausia degtinė, o spiritas būtų idealu). 1 būdas – tradicinis: vanilės lazdeles perpjauname (ne išilgai, kaip darome norėdami iškrapštyti sėklytes, o skersai – kad skystis apsemtų), sudedame į stiklinį buteliuką užsukamu kamšteliu (nebūtina pirkti kokios nors specialios taros, pažiūrėkite, ko turite namuose). Supilame alkoholį, buteliuką užsukame, padedame į spintelę ir... apsišarvuojame kantrybe – vanilės aromato alkoholis prisigers ne anksčiau kaip po mėnesio. Nupylinėti, košti ar kaip kitaip gerinti buteliuke esančio skysčio jau nebereikia: lazdelės sau mirksta, o mes tiesiog įsipilame ekstrakto tiek, kiek reikia, ir vėl pastatome į tamsią vietą. 2 būdas – greitasis: jei ekstrakto prireikia tuojau pat, lazdeles sudedame į stiklinį buteliuką, alkoholio pripilame tiek, kad nuo viršaus liktų bent poros centimetrų tarpas, buteliuką įstatome į nedidelį puodą, į jį įpilame šalto vandens, kad apsemtų pusę buteliuko, ir užkaičiame. Kai vanduo puode įkaista iki virimo, sumažiname ugnį. Maždaug po dviejų valandų ekstraktas jau paruoštas. Beje, šį antrąjį vanilės ekstrakto gamybos būdą vėlgi galima užbaigti dviem būdais: buteliuką karšto vandens vonelėje nepertraukiamai kaitinti dvi valandas, arba kaitinti, kol sukiojamasi virtuvėje, išeinant išjungti ugnį, užėjus į virtuvę vėl pakaitinti. Jei vanduo puode nespėja ataušti, ekstraktas turėtų būti paruoštas po trijų valandų.

Eksperimentuoti mėgstame, ir rezultatai visada nustebina! Tik kartais – ne gerąja prasme🤨 Interneto platybėse klaidžioja daugybė receptų, tarp kurių pasitaiko tikrų „perlų“, bet labai daug yra ir šlamšto. Pagal www.grandbaby-cakes.com receptą turėjo išeiti veganiškas šokoladainis be glitimo, kuriam „neįmanoma atsispirti“🤣 Begaminant įtarimą sukėlė tai, kad miltų mišinį reikėjo užplikyti beveik verdančiu skysčiu (rimtai? Miltus be glitimo???) Išėjo keista lipni masė, bet vis tiek iškepėme ir… rezultatą matote nuotraukoje👎Tiesa, ingredientus visada renkamės gerus ir kokybiškus, tad šis keistas kepinys buvo visai neblogo skonio… Išmesti nereikėjo. Kitaip tariant, eksperimento metu niekas nenukentėjo – net produktai. Bet receptu nesidalinsime – tikrai neverta.

Čia – pusantro mėnesio meduje fermentuoti česnakai. Išbandyti šį receptą susigundėme, kai perskaitėme apie imunitetą stiprinantį poveikį: esą tereikia kasdien sukrimsti po skiltelę, ir joks peršalimas nebekibs! Dabar, kai paragavome, galime pasakyti, kad šitaip stiprinti imunitetą – visai skanu🧄 Aromatingą skystį, kuriame česnakai mirksta, galima naudoti kaip pagardą salotoms, padažams, marinatams.

Gaminsite? Reikia tik 2 ingredientų: česnakų ir medaus. Skilteles nulupkite, suberkite į stiklainį ir pridėkite medaus. Nieko tokio, jei medus susicukravęs – česnakai patys jį išsitirpdys ir po kelių dienų skiltelės jau plaukios skystyje. Pripildytą stiklainį reikėtų uždengti (bet ne aklinai, nes fermentacijos procesui reikia oro). Padėkite kur nors nuošaliai (kambario temperatūroje). Ragauti galima pradėti jau po poros savaičių. Neskubėkite suvartoti: ilgiau laikant kokybė tik gerėja!

Veganiško cukinijų pyrago receptas

2 nedidelės cukinijos (apie 500 g),
2 skiltelės česnakų,
1 šaukštas aliejaus,
75 g anakardžių (mirkytų 4-6 val.),
1,5 šaukšto maistinių mielių,
1 šaukštas obuolių acto,
po žiupsnį druskos ir pipirų,
apie 200 g šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos.

* Iš šiek tiek atšilusios tešlos išpjauname apvalų lakštą ir juo išklojame 22 cm skersmens apkepo formą išimamu dugnu. Orkaitę įkaitiname iki 175’C ir imamės įdaro.
* Pirmiausia pasiruošiame tokį savotišką anakardžių „sūrį“: nukoštus ir dar kartą perplautus riešutus suberiame į blenderio ąsotį, įpilame 80 ml vandens ir sutriname. Supilame actą, suberiame mieles, pasūdome, pagardiname pipirais (galima ir kitais mėgiamais prieskoniais) ir dar kartą permalame.
* Cukinijas sutarkuojame burokine tarka, česnakus susmulkiname. Keptuvėje įkaitintame aliejuje pirmiausia pakepiname česnakus, po poros minučių sukrečiame cukinijas, įberiame žiupsnelį druskos ir dar 10 min. patroškiname.
* Anakardžių „sūrį“ ir cukinijų masę sumaišome, sukrečiame ant paruoštos tešlos, dedame į orkaitę ir kepame 50-60 min.