Nube.lt

Kuo skiriasi namų darbai įvairių šalių mokyklose?

Mokykliniai metai dar tik prasidės, o tėvai jau ruošiasi naktiniams mūšiams, kad jų vaikai laiku baigtų savo namų darbus. Tėvai nekenčia namų darbų beveik taip pat, kiek jų vaikai daro.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) visame pasaulyje stebi, lygina duomenis, pagrįstus ekonomine informacija ir mokymosi politika.
Namų darbų politika visame pasaulyje labai skiriasi. Suomijoje vidurinės mokyklos mokiniai gali praleisti maždaug tris valandas per savaitę, atlikdami namų darbus. Jungtinėse Amerikos Valstijose namų darbas yra dvigubai didesnis. Vis dėlto Suomijos mokiniai gali pasigirti matematikos ir gamtos mokslų aukščiausiais balais pasaulyje. Jie yra trečioje vietoje iš 57 šalių pagal skaitymo gebėjimus. Kita vertus, JAV laikosi visų trijų disciplinų diagramų viduryje.

Savo paskutinėje ataskaitoje OECD nustatė, kad vidutinis valandų skaičius, kurį moksleiviai praleido ruošdami namų darbus, nuo 2003 m. iki 2012 m. sumažėjo beveik visose pasaulio šalyse.

Vienas iš svarbesnių skirtumų tarp Suomijos ir Amerikos namų darbų yra turinys. Jungtinėse Amerikos Valstijose namų darbai, ypač pradinėse ir vidurinėse mokyklose, susideda iš darbalapių, skatinančių kritinį mąstymą. Kai kalbama apie namų darbus Suomijoje, čia turinys yra svarbiausias. Mokiniams nėra priskiriami namų darbai, nebent jie atlieka svarbų vaidmenį mokymuisi. Tai keičia tai, kaip mokytojai ir mokiniai žiūri į užduotis. Suomijos mokytojai taip pat aktyviai raginami keisti užduotis pagal atskirų mokinių poreikius.

Tikslas nėra tas, kad namų darbai yra blogai. Tai, kad mes darome tai neteisingai. Ir jei mes tikrai norime, kad mokiniai gautų naudos iš papildomų valandų, praleistų prie knygų, prasminga atidžiau pažvelgti į šalis, kurios tai daro teisingai.

Kokia švietimo ateitis?
Papildoma tikrovė pasiūlys įdomias ir patrauklias mokymo programas.
Laipsniai ateityje gali būti mažiau svarbūs darbdaviams, priešingai nei žinios.
Numatoma, kad nuotolinio mokymosi patikimumas augs, nes nemokamai bus lengviau gauti aukštąjį išsilavinimą.
Kiekvieno mokinio stalo integruoti jutikliniai ekranai leis moksleiviams mokymosi metu naudotis papildomu turiniu, išlaikyti dėmesį net jei jie išsiblaškys.
Jutikliniai ekranai taip pat suteiks mokytojams galimybę greitai sukurti viktoriną arba apklausos klausimus, taip pat paskatinti visus besimokančiuosius prisidėti prie klasės diskusijų.
Tam tikros programos leis mokiniams įgyti daugiau įdomių užsiėmimų, suteiks galimybę žinias išbandyti praktiškai.
Klasėse ant kiekvienoje stalo bus daugiau technologijų, tokių kaip kompiuteriai ar planšetiniai kompiuteriai.
Nuotolinis mokymasis padidins aukštojo išsilavinimo prieinamumą ir patikimumą.
Mokytojų mokymasis ir mokinių mokymosi būdai keisis ir prisitaikys prie naujų technologijų tobulėjimo.
Ar ateina pažangus švietimas? Tai priklauso nuo jūsų supratimo apie švietimą ir nuo mokinių gebėjimo mokytis. Ateities mokinys – gebės apjungti, būti kūrybišku ir racionaliu.

Kaip technologijos pakeis švietimą iki 2028 m

Sunku suvokti, kaip sparčiai keičiasi technologijos. 2013 m. technologijos tapo ne tik įrankiu, bet ir mokymosi priemone. Sunku prisiminti, koks gyvenimas buvo prieš "Google". Per pastaruosius 15 metų neįsivaizduojame, kaip gyventume be "Android" (yra ne tik vaizdo įrašai, bet ir visi mokymosi kanalai), "Skype", "Google Street View", be virtualių muziejų turų ar informacijos saugojimo debesyse ir kt.
2014 m. taikomi nauji mokymosi metodai, suteikiantys galimybę naudotis šiuolaikišką prieigą prie informacijos.
2015 m. žinių patikra keičiama kompiuteriniu testavimu. Kompiuterinės programos papildo vadovėlius.
2018 m. taikomos technologijos, kurios skatina ankstyvus skaitmeninio raštingumo įpročius. Individualios daugialypės terpės, „YouTube“ kanalai, kurie atitinka besimokančiųjų poreikius. Taikoma papildoma įranga patobulinanti mobilių įrenginių, fotoaparatų galimybes. Didėja susidomėjimas atviro kodo mokymosi modeliais. Vizualiniai duomenys pakeis skaitmeninius duomenis.
2020 m. mokymasis debesyse taps pagrindiniu mokymosi būdu, išaugs bendradarbiavimo galimybė (tarp mokyklų ar keistis informacija), spręsti šiuolaikes pasaulio problemas, taikyti kritinį mąstymą skatinančius mokymo metodus, sudarytos asmeninio mokymosi bei tobulėjimo galimybės.
2024 m. skaitmeninėmis priemonėmis mokiniai bendraus su kitų šalių bendraamžiais, e-mokymosi aplinka išstums mokytojus, keisis akademinis mokymasis į mobilųjį mokymąsi per ,,Skype“ ar ,,Google +“.
2028 m. mokinių biometrinių duomenų stebėjimas (prakaito liaukų aktyvumas, širdies ritmas, akių būklė ir kiti duomenys suteiks realias žinias apie mokymąsi ne tik pedagogams, bet ir rinkos tyrimų analitikams apie vartotojų poreikius). Individualaus mokymosi modeliavimas keis seną mokymo modelį. O "Heads-Up" ekranai suteiks mokiniams informaciją, atsiliepimus apie mokymosi našumą ir socialinius duomenis realiuoju laiku. Nauji pasiekimų ir veiklos sertifikatai, kurie yra savarankiškai pasirinkti asmeniniai portfolio, pakeis institucinius pažymėjimus.