Radasta

Penktadienio vakaras buvo iš tų, apie kuriuos dar ilgai kalbėsim…
Vilniaus miesto etninės kultūros bendrijos „Radasta“ (vadovė Audronė Vakarinienė) veiklos 45-mečiui skirtas koncertas, įvykęs 2026 m. balandžio 17 d., sužavėjo dainomis, jonkeliais, emocijomis ir energija, kurios neįmanoma perteikti žodžiais. Scenoje – gyva istorija, salėje – šypsenos, plojimai.
Ačiū visiems, kurie buvo kartu ir kūrė šią ypatingą šventę! O tiems, kurie neatėjo, telieka gailėtis ir laukti birželio, kada pražys radasta – ypatingas erškėtis ir praneš apie vasarą, naują žiedų bangą.
https://www.youtube.com/watch?v=9ZqisuFSgb8

Daugiau užfiksuotų smagių akimirkų rasime:
https://skipperphotography51.pixieset.com/radastosjubiliejus20260417/

Su folkloro ansambliais „Poringė“ ir „Radasta“ – šviesaus liūdesio ir bendrystės vakaras.

„...toli mano giminėlės – už debesėlių...“
Vėlinių dainos
Kur: A. Smetonos salė, Antakalnio seniūnija, Antakalnio g. 17
Kada: Spalio 29 d. 18.30 val.
Vilniaus folkloro ansambliai „Radasta“, „Nalšia“ ir jaunimo ansamblis „Poringės“ kviečia vakarą prieš Vėlines praleisti draugėj: nuo liūdesio nebėgti, jį ir ramybės metą prisijaukinti, drauge padainuoti, širdį nuraminti.
Su našlaičių, šeimos, karo ir kitomis dainomis, romansais bei giesmėmis pasivaikščiosime liūdesio, ilgesio „tilteliu“. Prisiminsime tuos, kurie buvo, o esantiems padėsime išgyventi liūdesį šviesiai — paliekant viltį.

Švinta Jona vakarėlį, oj, oj, oj,
Nusipyniau vainikėlį oj, oj, oj, oj, oj...
Kupolių vakaras Ziboliškės kaime: Joninių šviesa, žolynų kvapas ir lietaus palaiminimas.
Kai trumpiausia metų naktis alsuoja stebuklu, trys mūsų vadovės Audronės Vakarinienės ansambliai kartu su Ziboliškės kaimo bendruomene susibūrė švęsti su dainomis, sena kaip pasaulis kupoliavimo magija ir vainikais.
Rinkome žolynus, pynėme vainikus ne tik iš žiedų, bet ir iš tylos ir bendrystės. Kas filmavo, kas žavėjosi, o kas slapta tikrino, ar tie vainikai iš devynių pievų, devynių žolynų...
Temstant – iškilmingas žygis su deglais per kaimą. Pasiekus magišką pakrantę, širdžių šilumą – vainikus – nusinešė lengva Meros srovė. Upės vandenys nuplukdė mūsų svajones, palinkėjimus, norus.
Atsivėrę dangaus vartai – tarsi Joninių krikštas neleido šokinėti per ugnį. Bet niekas nenusiminė. Juk tikrasis Joninių stebuklas gyvena mumyse.

Ketvirtadienį, gegužės 30 d., "Skamba skamba kankliai" pasidainavimų vakaras Alumnato kiemelyje virto tikra širdžių švente. Nors iš atsivėrusio dangaus pylė kaip iš kibiro, mes dainavome, šypsojomės, dalinomės skėčiais ir skambiais balsais.
Na ir kas tas lietus?! Juk folkloras ne iš cukraus, o mes ne iš vatos☺️
https://m.youtube.com/watch?v=4_V6idM1MnU