Know Your Food

🇱🇹 2x maisto krepšelio kaina, jeigu jame yra mažiau tvarūs maisto produktai. Už ar prieš?

Vienas prekybos centras Vokietijoje pakeitė savo parduodamų maisto produktų kainas pagal jų anglis dioksido išmetimo lygį. Pavyzdžiui, jeigu jūs norėtumėte pirkti sūrį Gouda, mokėsite 88% daugiau negu įprastai. 🤭

Tai yra tikroji maisto kaina, dar žinoma kaip anglis dioksido mokestis.😳

Jų tikslas yra edukuoti pirkėjus apie jų pasirinkimo kainą aplinkai. Labiausiai pirkėjus nustebino, kad organiški ir ekologiški maisto produktai kainuoja mažiau nei kiti kuriems pridėtas anglies dioksido mokestis. 🌱

Vokiečiai nėra pirmieji, kurie ėmėsi tokių 'eksperimentų'. Viena maisto prekių parduotuvė Švedijoje buvo pirmieji nusprendę išbandyti tokią naujovę. Rezultatai buvo labai tenkinantys. Pirkėjai nebesirinko mėsos ir kitų pieno produktų, dažniau rinkosi daržoves ir kitus maisto produktus, kurie yra tvaresni ir išskleidžia mažiau anglies dioksido. 👏🏼

Ar jūs mokėtumėte tikrąją maisto produktų kainą?


🇬🇧 2x the price if your food cart is less sustainable, yay or nay?

In Germany one supermarket has changed the prices of food products according to their CO2 emissions. For example if you buy cheese (Gouda), you'll pay 88% more than what you usually would pay. 🤭

This is the true cost of food and is know as carbon taxes. 😳

This was done in order to educate people, what impact their food choices make on the planet. The most surprising finding for the consumers was that the organic produce actually cost less, once you calculate all the carbon taxes (and other external costs). 🌱

Germans are not the first to make this 'experiment'. A supermarket in Sweden has been the pioneer in this experiment, and the results were astonishing. Consumers gave up the meat and other dairy products and chose more vegetables and non processed food products that emit less CO2. 👏🏼

Would you be willing to pay the true cost of your food?

🇱🇹 Tikriausiai esate girdėję apie daugybę alternatyvių pieno produktų, pagamintų iš migdolų, sojų ar kokosų, bet ar žinote apie bulvių gėrimą?

Bulvės turi krakmolo, vitamino C, mineralinių medžiagų, magnio, kalio, skaidulų. 🥔

Švedijos įmonė DUG laimėjo 2021 m. „Pasaulio maisto inovacijų“ apdovanojimą „Geriausias produktas alergiškų produktų kategorijoje“ su savo produktu: bulvių gėrimu. 🥛

Įmonės tinklalapyje rašoma, kad bulvių auginimas yra dvigubai efektyvesnis nei avižų auginimas viename kvadratiniame metre. 🌱

Bulvių pienas turi mažesnį anglies pėdsaką nei bet kuris kitas augalinės kilmės pienas – jo litre yra 0,27 kg CO2. 👣

Bulves taip pat gana lengva prižiūrėti, o tai reiškia, kad joms užauginti reikia 56 % mažiau vandens nei migdolams. 💦

🤤 Ar norėtumėte paragauti bulvių gėrimo?

🇬🇧 You may have heard of many alternative non-diary milks are made of almond, soy or coconuts, but have you ever heard milk from potatoes?

Potatoes itself have resistant starch, vitamins C, minerals, magnesium, potassium, fiber. 🥔

Swedish company DUG won a 2021 World Food Innovations Award in the Best Allergy Friendly Product Category for its creation: potato milk. 🥛

The company’s website states that growing potatoes is twice as efficient as growing oats per square meter. 🌱

Potato milk has a lower carbon footprint than any other plant-based milk, clocking in at a tiny 0.27kg CO2 per liter. 👣

Potatoes are also a fairly easy crop to look after, meaning they need 56% less water than almonds to grow. 💦

🤤 Would you want to try potatoes milk?

🇱🇹 Kas yra “mėlynosios zonos“?
 
„Mėlynosios zonos“ yra pasaulio regionai, kuriuose, kaip manoma, žmonės gyvena daug ilgiau nei įprasta. Dauguma gyventojų nugyvena iki 90 ar 100 metų! 🧓🏽
 
Į „mėlynąją zoną“ yra įtrauktos 5 vietovės:
 
🇯🇵 Okinava, Japonija
🇮🇹 Sardinija, Italija
🇨🇷 Nicoya, Kosta Rika
🇬🇷 Icaria, Graikija
🇺🇸 Loma Linda, Kalifornija
 
Vietinių gyventojų rutiną sudaro daug įvairių faktorių ir vienas iš jų – subalansuota mityba. 🥗
 
Mėlynojoje zonoje gyvenančių žmonių racioną sudaro itin daug skaidulų turintis maistas: pupelės ir sveiki grūdai, tokie kaip rudieji ryžiai ir bolivinės balandos. 🍚
 
Vaisiai, daržovės ir ankštiniai augalai taip pat yra natūralūs skaidulų šaltiniai. 🥬
 
Skaidulos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant žarnyno sveikatą, valdant svorį ir mažinant cholesterolio kiekį. 🩺
 
Ar esate lankęsi „mėlynosios zonos“ vietovėse? Jei taip, ar atkreipėte dėmesį į vietinių gyventojų mitybos įpročius?
 
🇬🇧 What are "Blue zones"?
 
“Blue zones” are regions of the world where people are thought to live much longer than usual. Most people live to be 90 or 100 years old! 🧓🏽
 
The "Blue zones " includes 5 areas:
 
🇯🇵 Okinawa, Japan
🇮🇹 Sardinia, Italy
🇨🇷 Nicoya, Costa Rica
🇬🇷 Icaria, Greece
🇺🇸 Loma Linda, California
 
The routine of the local population is made up of many different factors, one of which is a balanced diet. 🥗
 
Foods rich in fiber are prominently featured in the diets of those living in a Blue Zone. Beans and whole grains like brown rice and quinoa. 🍚
 
Fruits, vegetables, and legumes are also natural sources of fiber. 🥬
 
Fiber plays a key role in promoting gut health, managing your weight, and reducing cholesterol levels. 🩺
 
Have you visited any of the blue areas? If so, did you pay attention to the eating habits of the locals?

🇱🇹 Kodėl bananų skonio produktai visiškai neprimena banano skonio?
 
Paaiškinimas gana paprastas – nes jų skonis ir nėra banano! Na, bent jau ne mums įprasto, kasdien naudojamo Cavendish rūšies banano. 🍌
 
Iki pat 1950-ųjų populiariausia bananų rūšis buvo Gros Michel. Būtent šia bananų rūšimi buvo pasiremta kuriant dirbtinį skonį – jie pasižymi saldesniu skoniu nei Cavendish bananai, taip pat minkštimas primena kremą. 🍦
 
Tačiau 1970-aisiais Karibų salose ir Amerikose buvo nustota auginti Gros Michel bananų rūšį, nes plantacijas apniko ir pasėlius išnaikino virusinė Panamos liga. 🦠
 
Gros Michel bananų vis dar galima paragauti – šios rūšies bananų, kurių nepaveikė liga,  galima rasti pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno salose! 🌎
 
Kaip manote, ar ateityje mums įprastas bananų skonis dar labiau pasikeis?
 
🇬🇧 Why don’t banana flavor products taste like banana fruit?
 
The explanation is quite simple - because they don't taste like bananas! Well, at least not the usual Cavendish banana we use every day. 🍌
 
Until the 1950s, the most popular type of banana was Gros Michel. It is this type of banana that has been used to create the artificial flavor - they have a sweeter taste than Cavendish bananas, and the flesh is reminiscent of cream. 🍦
 
However, in the 1970s, Gros Michel bananas ceased to grow in the Caribbean and the Americas as plantations became infested and the crop was eradicated by Panama disease. 🦠
 
You can still try Gros Michel bananas - this type of banana, that wasn’t affected by disease, can be found in Southeast Asia, Africa, and the Pacific Islands! 🌎
 
Do you think that usual banana taste will change even more in the future?