ITAX

!!! Iki gegužės 2 d. pateikę prašymus dalį savo sumokėto pajamų mokesčio galite skirti paramos gavėjams ir meno kūrėjams - iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms - iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams - iki 0,6 proc.
✅ Tai nieko papildomai nekainuoja, o pagal vieną pateiktą prašymą pajamų mokesčio dalis gali būti pervedama 5 metus iš eilės - už praėjusius ir keturis vėlesnius mokestinius laikotarpius. Jei prašymą pateikėte ankstesniais metais, ir jame nurodytas paramos skyrimo mokestinis laikotarpis dar nepraėjo, tuomet teikti prašymo iš naujo ar jo tikslinti nebūtina.
❓Įdomūs faktai:
• Aktyviausiai paramą praėjusiais metais teikusio gyventojo portretas: 35-44 metų moteris, gyvenanti Vilniaus miesto savivaldybėje;
• Didžiausia GPM dalies suma, skirta paramos gavėjui praėjusiais metais, buvo 1 859 831 euras;
• Pernai net 11,5 tūkst. prašymų buvo neįgyvendinta, nes gyventojai, kurie privalėjo pateikti gyventojų pajamų deklaracijas, nepateikė jų laiku, t.y. iki gegužės 2 d.
• Už 2022 m. GPM paramą galėjo skirti apie 1,4 mln. gyventojų, tačiau to nepadarė. Jei šie gyventojai būtų skyrę paramą, tai paramos gavėjai būtų sulaukę apie 35 mln. eurų;
⬇ Daugiau informacijos apie tai, kaip skirti paramą, žemiau esančioje nuorodoje komentare.

🚀 Tapti Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nariu !
👍 LBAA nariai mokymuose (2022 m. jų buvo net 35!) dalyvauja patogiu nuotoliniu būdu, o nespėję prisijungti, randa video įrašą uždaroje LBAA narių FB grupėje;
👍 LBAA nariai kiekvienų mokymų metu ir prieš juos gali užduoti lektoriams rūpimus klausimus nagrinėjama tema;
👍 LBAA nariai juridiniai asmenys gali registruoti į mokymus savo darbuotojus ir be papildomų rūpesčių kelti jų kvalifikaciją.
🎯 Nuolat pildomas LBAA renginių sąrašas: https://www.lbaa.lt/renginiai/vykstantys-renginiai/

Vykstantys renginiai Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) – tai pelno nesiekianti visuomeninė nevyriausybinė profesinė organizacija, jungianti profesionalius buhalterius visoje Lietuvoje. Savo veikla siekiame, kad buhalteriai profesionaliai dirbtų savo darbą, teisingai skaičiuotų mokesčius, pat...

📍 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kaip ir kitos socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo pajamų.

👩‍💼 Darbdavys moka PSD įmokas už darbuotoją nuo jo pagal darbo sutartį gaunamo darbo užmokesčio. Vykdydamas individualią veiklą žmogus gauna kitas pajamas, nuo kurių taip pat turi sumokėti įmokas. Taigi, PSD įmoka nėra abonentinis mokestis sumokamas vieną kartą, o įmoka, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo to, ar žmogus uždirbo 1 tūkstantį eurų, ar 4 tūkstančius eurų.

🩺 Jei žmogus, kuris vykdo savarankišką veiklą, dirba taip pat ir pagal darbo sutartį, jis neprivalo mokėti PSD įmokų kas mėnesį, kadangi mėnesio įmokas už jį sumoka darbdavys. Toks žmogus laikomas apdraustuoju privalomu sveikatos draudimu ir gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nemokamai.

💳 Tačiau deklaravus pajamas iš individualios veiklos (tai reikia padaryti kiekvienais metais iki gegužės pradžios), nuo šių pajamų gyventojas privalės sumokėti PSD ir VSD įmokas.

📅 Gyventojai, kurie vykdo tik savarankišką veiklą ir nedirba samdomo darbo, kiekvieną mėnesį turi mokėti einamąsias PSD įmokas. To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Minimali einamoji mėnesio PSD įmoka – 6,98 proc. nuo MMA. 2022 metais minimali mėnesio alga siekia 730 eurų, taigi vieno mėnesio PSD įmoka - 50,59 euro (nuo 2023 metų sausio – 58,63 euro).

↗️ Jei savarankiškai dirbantis žmogus uždirba per mėnesį daugiau nei MMA, deklaravęs pajamas VMI jis turės sumokėti skirtumą.

💶 Pavyzdžiui: 2021 metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 44,81 euro. Per metus tai sudaro 537,72 euro. Pateikus deklaraciją VMI už 2021metus, savarankiškai dirbančiam žmogui priskaičiuota 700 eurų PSD įmokų nuo pajamų. 537,72 euro žmogus jau yra sumokėjęs, mokėdamas PSD kas mėnesį. Taigi, po deklaravimo jis turėjo sumokėti tik skirtumą: 700 – 537,72 = 162,28 euro.

Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Daugiau skaitykite pranešime: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3834